- vakarėti
- vakarė́ti vksm. Jau vakarė́jo, nórs dár bùvo šviesù.
.
.
vakarėti — vakarėti, ėja, ėjo intr. 1. ppr. impers. Š, NdŽ, FrnW, DŽ1 eiti į vakarą, temti: Vakarėjant kojos subrinksta ir skauda Ant. Saulė jau nuslinko už medžių. Vakarėjo rš. ║ apsigaubti vakaro tamsa, apsiblausti: Vakarėjanti gatvė dvelkė maloniu vėsumu … Dictionary of the Lithuanian Language
suvakarėti — intr. 1. sutemti vakare: [Vyras] žengė suvakarėjusio miesto linkui J.Sav. 2. persiimti Vakarų Europos kultūra: Jis buvo suvakarėjęs rytietis rš. vakarėti; įvakarėti; suvakarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vakarintis — vakãrintis ( ytis K; N), inasi, inosi impers. K, Rtr, BŽ48, NdŽ, KŽ; N, Bru, L eiti į vakarą, vakarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vakaropmetis — sm. (1) Kp laikas, kada pradeda vakarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vakaruoti — vakaruoti, uoja, ãvo intr. Š, Rtr, P.Skar, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, LzŽ, Čb, JnšM, Upn, Št, Šr, Blnk, Vžns, PnmR, vãkaruoti, uoja, avo K, Rtr, LVIV448, KŽ, Kair, Alk; Sln, RtŽ, L 1. Žl, Upt dirbti pirkioje vakare (ppr. su žiburiu): Mes neilgai… … Dictionary of the Lithuanian Language
vakarėjimas — sm. (1) → vakarėti 1: Dienai baigiantis, į kambarį įeina mėlynas vakarėjimas K.Jank … Dictionary of the Lithuanian Language
įvakarėti — intr. impers. pritemti vakarui: Jau gerai įvakarėjo, o aš vis dar pjaunu Tvr. vakarėti; įvakarėti; suvakarėti … Dictionary of the Lithuanian Language